Dictionary of the Lithuanian Language.
išvogroti — žr. išvograuti: Jis sugriebė jos ranką ir vos apsukdamas liežuvį išvogrojo rš. vogroti; apvogroti; išvogroti; nuvogroti; privogroti; suvogroti; užvogroti … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėgrauti — žr. išvograuti: Vienintelė frazė, kurią papulė mokėjo išvėgrauti, buvo: „Ne, jau būkim žmonės!“ J.Balč. vėgrauti; išvėgrauti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvograuti — tr. nukalbėti, nušnekėti: Jau ką kai nuvograus, tai mirk iš juoko! Mrk. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
parvograuti — intr. NdŽ kalbant niekus pareiti (apie girtą). vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavograuti — intr., tr. 1. NdŽ kurį laiką neaiškiai kalbėti, pašvebeldžiuoti. 2. kiek niekus paistyti, papostringauti: Pavograuja taip va nežinančiai Bsg. Dabar jau reik ką nors pavograuti Vl. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pravograuti — intr. iš reto nuobodžiai kalbantis praleisti laiką: Ateina vienas kitas, susėdam ir pravograujam, lig sutemsta Dkk. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; pravograuti; suvograuti … Dictionary of the Lithuanian Language
suvograuti — DŽ1 1. intr., tr. NdŽ neaiškiai sukalbėti, suburblenti. 2. tr. NdŽ niekus susakyti. vograuti; išvograuti; nuvograuti; pavograuti; parvograuti; … Dictionary of the Lithuanian Language
vograuti — vograuti, auja ( auna Ut), avo K, NdŽ, FrnW, DŽ1 1. intr., tr. Lex55, Q306, CI1106, B781, MŽ307, L, LVIV491, Rtr, KŽ, Ilg, Grš, Bgt, Plv, Dkš, Prn, Srv, Sdb kalbėti neištariant kai kurių garsų, švebeldžiuoti, burblenti: Kūdikis vis sau vograuja… … Dictionary of the Lithuanian Language
